Prancūzija

Prancūzija

Prancūzija yra viena įspūdingiausių šalių visame pasaulyje, turinti ne tik įdomią bet ir bene labiausiai žinomą kultūrą ir istoriją!
Tai yra vakarų Europos šalis, turinti užjurio teritorijų visame pasaulyje. Šalies Europinė teritorija driekiasi nuo pietuose esančios Viduržemio jūros iki šiaurėje Lamanšo sąsiaurio ir Šiaurės jūros.  Rytuose esti Reino upė, o Vakaruose Atlanto vandenynas. Pietuose geopolitiškai ribojasi su Ispanija, Monaku, Andora, Šiaurėje su Belgija, Liuksemburgu, Rytuose su Vokietija, Italija ir Šveicarija. Su D. Britanija Prancuzija jungiasi Eurotuneliu.

Prancūzija yra viena iš šalių kurį įkūrė Europos sąjungą ir yra didžiausia ES šalis pagal plotą (551 695 km²) bei antra pagal gyventojų skaičių (64 938 716). Nepaisant to, kad Valstybę pastoviai drebina vienokie ar kitokie revoliucioningi įvykiai susiję su ekonomika, politika ir kitais dalykais, tačiau valstybė vistiek yra viena iš stipriausių pasaulio šalių, turinti išvystytą pramonę ir paslaugų sferą.  Vienas iš svarbiausių Prancūziją garsinančių dalykų yra turizmas. Šalį kas met aplanko didesnis skaičius žmonių nei šioje šalyje yra pastovių gyventojų (~85 mln. turistų)! Tad kas lemia šį milžinišką šios šalies populiarumą?

Istorija yra vienas iš tų aspektų. Istorijos įdomumą ir gražumą įprasmina didelis kultūrinis paveldas išlikęs ir/ar išsaugotas šalyje. Trumpai apie istoriją: Prancūzijos istorija prasideda nuo Romos laikų ir frankų genčių kariavimo. Vėliau po Romos imperijos žlūgimo frankai apsikrikštija ir sukūria karalystę. Šio prancūzų istorijos laikotarpio garsiausias ir įspūdingiausias etapas yra Karolio didžiojo valdymo metas. Šis karalius Frankų karalystę pavertė imperija. Jo laikotarpiu Frankų imperija pasiekė vadinamojo Karolingų renesansą, buvo užimtos didelės teritorijos ir padidėjo raštingumas šalyje. IX a. valstybė skilo į 3 dalis, kuomet ją pasidalino Karolio Didžiojo anūkai. Vakarinė teritorija ir tapo Prancūzija. Būtent dėl šios priežasties dalis istorikų laiko, kad tikrosios prancūzijos istorija prasideda nuo IX a. Brandžiuosiuose ir vėlyvuosiuose viduramžiuose čia buvo pastovi karaliaus galios didėjimo strategija vykdoma, organizuojami kryžiaus žygiai bei vyko eretikų judėjimai. XIV a. čia prasidėjo didžiulis Šimtametis karas tarp PRancūzijos ir Anglijos, kuriame iškilo garsioji Žana Dark. Šis karas baigėsi 1453 m. kaip tik žlugus Bizantijos imperijai. Šiuo įvykiu prasidėjo naujoji era! Iki Napoleono laikų ir PRancūzijos revoliucijos, ši šalis buvo griežtai centralizuota, kurios karalius buvo absoliutus monarchas. Prancūzijos revoliucija (1789 m) buvo labai svarbus įvykis visam pasauliui, sukūręs tautos ir nacionalizmo pradžią, bei sukūrė antrąją konstituciją Europoje bei trečią pasaulyje.  Revoliucija baigėsi ir pasaulyje iškilo Napoleonas Bonapartas. Vienas garsiausių pasaulio karvedžių ir Europos liberalizuotojų. Nepaisant to, kad jis užkariaudavo įvairius Europos kraštus, tas laikotarpis daugumoje tų vietų yra laikomas kaip laisvės ir gerovės laikotarpis. 1815 m. Napoleonas buvo galūtinai įveikas Vaterlo mūšyje ir Prancūzijos dominavimo laikotarpis. Vėliau XIX a. Prancūzija ne kartą bandė atgauti galią pasaulyje, tačiau ją drebino pastovios revoliucijos, nuverčiamos valdžios. Ji dar sykį tapo imperija ir turėjo nemažai kolonijų užjūryje, kurių dalis yra likę iki šiolei (mažos salelės). XX a. pradžioje Prancūzija pasiekė didžiausią teritorinį išsiplėtimą, kuomet valdė apie 12 347 000 km² pasaulio teritorijos. Tuo metu tai buvo antroji pagal dydį pasaulio imperija (Po didžiosios Britanijos). Pirmojo pasaulinio karo metu PRancūzija stojo į Antantės pusę ir buvo tarp nugalėtojų tarpo, nors karo metu nepasiekė didelių pergalių.  Tarpukario laikotarpiu šalis išlaikė demokratiją ir buvo viena iš pagrindinių šalių Tautų sąjungos vadovybėje. Tarpukariu Prancūzija ir prancūzų kalba buvo pasiekusi politinį ir kultūrinį epogėju. Šalis tapo viena iš pagrindinių tarptautinių susitikimų, konferencijų ir kitų veiklų vieta, o prancūzų kalba - svarbiausia diplomatine kalba visame pasaulyje. Antrojo Pasaulinio karo metais Prancūzija tapo satelitine Viši valstybe pavaldžia Nacistinei Vokietijai. Prancūzija nors ir priešinosi, tačiau neišvengė šio likimo. visgi Karui baigiantis ji buvo išvaduota ir po karo pradėjo savo naująjį demokratinį etapą. Didelę dalį teritorijų Prancūzija prarado dekolonizacijos laikotarpiu, tačiau ekonomiškai tobulėjo ir iki XXI a. pasiekė tikrai puikių rezultatų. Šios istorijos palikimas yra išlikęs iki šiolei daugybės pilių, rūmų, miestų, šventovių, miestų senamiesčių pavidale. Be viso to, daugybė muziejų ir juose esančių eksponatų mena šios šalies nepakartojamą istoriją ir stengiasi ją puoselėti bei supažindinti visus atvykstančius.

Tačiau be šių įdomybių Prancūzija pasižymi įvairialype ir nuostabia gamta. Viduržemio jūro krantinės, Atlanto vandenynas skalauja krantus, kuriuose įsikūrę nuostabūs kurortiniai miesteliai - Kanai, Nica, Tulonas, Biaritsas ir t.t. Šalyje esti nuostabių kalvotų vietų - Bretanės ir Normandijos regionai kalvoti, Centrinis Masyvas driekiasi net per 15 proc. šalies. Aukščiausias šio masyvo taškas siekia 1,8 km aukščio. Tačiau didžiausi kalnai yra Prancūzijos pietryčiuose - Alpės. Montblanas (4,8 km) yra aukščiausia viršukalnė Alpėse, kuri ir priklauso Prancūzijai. Visgi Italija su Prancūzija iki šiolei dalinai nesutaria, kuriai iš jų priklauso ši viršukalnė, mat ji yra tarsi geografinė ir teritorinė riba skirianti šias valstybes. Prancūzija yra begalė nuostabių upių, kurios suformavo pasakišką kraštovaizdį - Rona, Luara, Sena, Gorona, Dordonė ir kitos. Prie šių upių yra žymūs kultūrinio paveldo keliai kaip Luaros pilių slėnis, kuris yra vienas iš nuostabiausių pilių kompleksų ne tik Prancūzijoje bet ir visame pasaulyje. Ežerų šalyje daug nėra. Didžiausi telkšo Alpėse. Ženevos ežeras yra didžiausias iš visų, tačiau didžioji jo teritorija priklauso Šveicarijai. Miškų plotai užima 27 proc. valstybės teritorijos. Yra nuostabių gamtos takų, norintiems pakeliauti Prancūzijos gamtos takais. Klimato atžvilgiu yra sunku pasakyti koks visai valstybei būdingas yra oras. Kadangi valstybės teritorija yra didžiulė, tai ir klimatas skirtinguose Prancūzijos regionuose skiriasi. Kuo labiau į pietus, tuo klimatas yra švelnesnis, o kalnų teritorijose skirtumai yra dar įmantresni.

Prancūzijoje kultūriniai įpatumai yra neaprėpiami. Čia gimė ir kūrė begalė garsių dailininkų, tokių kaip  Anri Tuluz de Lotrekas, Eduardas Manė, Claude Monet, Paul Cézanne. Rašytojų - Aleksandras Diuma, Viktoras Hugo, Žiulis Vernas, Moljeras, Denisas Didro, Marselis Prustas, Šarlis Pero. Filosofų -  Rene Dekartas, Volteras, Blezas Paskalis, Anri Bergsonas, Jean-François Lyotard, Šarlis Monteskjė. Prancūzijoje buvo nuostabiai išplėtoti visi Europai būdingi architektūriniai stiliai nuo pat antikinių, romanikos, gotikos, renesanso, baroko ir klasicizmo. O ką jau kalbėti moderniuosius stilius, kurių didžioji dalis ir gimė būtent šioje valstybėje (pvz. art nouveau). Prancūzija yra viena pagrindinių meną ir kūrybą plėtojančių ir puoselėjančių šalių iki pat dabar. 

Mėgstantys keliauti tikrai atras kažką tokio, ką norėtų pamatyti, pajausti ar paragauti. Prancūzija stebina atvykstančiuosius visais įmanomais būdais. Neveltui turistų skaičius šioje šalyje yra didžiausias visame pasaulyje.  Prancūzų maistas, architektūra, istorija ir gamta pakerės visų žmonių širdis.

Tam tikri papildomi faktai:
Sostinė - Paryžius;
Prezidentas - Emanuelis Makronas;
Valstybės himnas - Marselietė;
Valstybės valdymo forma - prezidentinė respublika.

Papildoma informacija:
Prancūzijos valiuta - Eur
Pietūs Prancūzijoje - 13 Eur/asm.
Kavos/ arbatos puodelis - 2-3 Eur.
Alaus bokalas - 5,5 Eur.
Gero vyno butelis - 8 Eur.