Vengrija iki šiolei išlieka šalimi, kuri tarsi yra žinoma, tačiau tuo pačiu metu ir nelabai. Tai lemia Vengrijos valstybės išskirtinumas ir jos istorinis bei kultūrinis unikalumas. Vengrų valstybinė kalba, kilusi iš fino-ugrų kalbų grupės neturi realiai jokių panašumų su kitomis Europos kalbomis (net suomiai ir estai taip teigia), šalis turėjo išskirtinį komunistinį rėžimą, vadinamą "guliašiniu", o visur visko ši šalis yra išlaikiusi labiausiai Romos imperijai kada nors buvusį būdingą pirčių-baseinų kultūrinį aspektą. Sunku apibrėžti kur šioje šalije prasideda ir baigiasi paslaptys ir įdomybės.
Trumpai apie Vengrijos istoriją: Antikos laikais dabartinės Vengrijos teritorija buvo valdoma Romos imperijos ir buvo Dunojaus upės kaip limes - riba. Ši teritorija buvo vadinama Panonija. Tuo metu šioje teritorijoje vietoje vengrų buvo slavų ir germanų gentys, o tik per didijį tautų kraustimąsi su Atilos vedamais hunais į šias teritorijas atvyko pirmieji vengrų protėviai - madjarai. Oficialiai yra manoma kad konkrečiai vengrišku-madjarišku kraštu ši teritorija patapo IX a. Pirmasis karalius ir dabartinis valstybinis istorinis herojus Arpadas. 1001 m. susikūrė Vengrijos karalystė. Vėliau viduramžių laikotarpiu Vengrija tapo viena įtakingiausia šalių Europoje, kurią vienu metu XV a. antroje pusėje valdė Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Jogailaičių dinastijos atstovai - Vladislovas III Varnietis, Vladislovas II bei Liudvikas II. Vėliau Vengrijos karalystė susidūrė su didžiuliu pavojumi iš Rytų - kylančios Osmanų imperijos galia. XVI a. šalis buvo padalyta į dvi didžiules dalis. Turkai užimė Rytinę teritoriją, o Vakarinę dalį pradėjo valdyti Habsburgai. Būtent ši vakarinė dalis ir išgarsėjo, kuomet iki pat Pirmo Pasaulinio karo čia karaliavo Habsburgai sudarydami Austrijos, o vėliau Austrijos - Vengrijos imperiją. Šiuo laikotarpiu Vengrijoje buvo labai daug vokiškos kultūros, kuri atsiliepė į Architektūros, madų ir net kalbos aspektus. Po Napoleono karų prasidėjus revoliuciniems judėjimams Vengrija išsireikalavo lygiaverčių teisių su Austrija, todėl valstybės pavadinimas ir tapo Austrijos - Vengrijos valstybės. Mažosioms šios imperijos tautos vengrai pradėjo primetinėti savo kalbinius ir kultūrinius bruožus. Šis procesas buvo vadintas - Madjarizacija. Slovakai,kroatai, rumunai ir kitos tautos patyrė šį procesą ir kaikurios tautos iki šiolei dėl to griežia dantį ant Vengrijos. Imperialistinis gyvenimas Vengrijoje baigėsi po Pirmojo Pasaulinio karo, kuomet kartu su Austrija šios dvi šalys turėjo formuoti visai naujus, atskirus politinius ir valstybinius darinius.Tarpukario laikotarpiu Vengrijoje buvo daug permainų, pradžioje tik paskelbus nepriklausomybę šalyje buvo demokratinė respublika, kuri vėliau ne kartą susidūrė su komunistų perversmais. Vėliau šalis paskelbė monarchinį valdymo pobūdį, tačiau per visą šį laiką karalius taip ir neužsidėjo Šv. Stepono karūnos. Yra sakoma, kad Vengrija buvo vienintelė monarchinė šalis, kuri neturėjo valdovo. Vietoje karaliaus didžiausią valdžią turėjo regentai (asmenys, kurie yra paskiriami valdyti šalį, kuomet karalius yra nepilnametis, sergantis ar išvykęs). Vėliau Antrojo pasaulinio karo metais Vengrija prisijungė prie Ašies valstybių. Su Nacistinės Vokietijos kariniais daliniais vengrai kariavo Staliningrado mūšyje, po kurio vengrų kariuomenė patyrusi didžiulį pralaimėjimą realiai nustojo egzistuoti. Sovietai iki 1944-1945 m. realiai okupavo Vengriją su vietiniais komunistais. Po karo Vengrija patyrė pakankamai daug reparacijų ir nuostolių. Prarastos teritorijos, daug vietinių vokiečių buvo deportuotų į Vokietiją, žydų aukų skaičius viršijo 200 000.Vėliau Vengrijoje įvestas komunistinis valdymas. Iki 1956 m. komunistai valdė pakankamai griežtai, nors Vengrija netapo SSRS respublika, o buvo kaip atskira satelitinė Sovietų bloko šalis. Po 1956 m Budapešto revoliucijos atėjęs į valdžią Janoš Kadar norėdamas atstatyti porevoliucinį žmonių priešiškumą liberalizavo kultūrą, sutramdė slaptąją politiką ir šalyje atsirado taip vadinamas "Guliašinis komunizmas". 1989 m. Vengrijoje spalio pabaigoje buvo patvirtininti pirmieji laisvi rinkimai valstybėje. Po to Jau XX a. pabaigoje - XXI a. pr. Vengrija vadovavosi demokratijos principais, nors iš žmonių nevisuomet buvo didelis pasitenkinimas tuo. Vengrija įstojo į NATO, bei vėliau į ES.
Trumapi apie Vengrijos gamtą ir geografiją: Vengrija yra centrinės Europos šalis, kuri neturi tiesioginio priėjimo prie jūros. Šalis šiaurėje ribojasi su Ukraina ir Slovakija, Rytuose su Rumunija, pietuose su Serbija, Juodkalnija ir Kroatija, vakaruose su Slovėnija ir Austrija. Tai yra pakankamai plokščias lygumų kraštas. Dunojaus vidurupio lyguma didžiojoje šalies dalyje. Trys pagrindinės kraštovaizdžio sritys: Panonijos, arba Vengrijos, žemuma, Vakarų Vengrijos ir Uždunojės kalvotos lygumos, vidutinio aukščio kalnai Uždunojėje ir Šiaurės Vengrijoje. Klimatas daugumoje teritorijų pereinamasis žemyninis. Upės priklauso Juodosios jūros baseinui – Dunojus su savais intakais Tisa, Raba, Ipojumi, Šiju, Drava ir kt. Ilgiausia šalies upė kairysis Dunojaus intakas Tisa. Tisa ir tekanti Kroatijos pasieniu Drava į Dunojų įteka Serbijos ir Juodkalnijos teritorijoje. Daugelio upių krantai sutvirtinti pylimais (~4 000 km), tačiau potvyniai beveik kasmet. Dėl pakankamai gražios ir naturalios gamtos čia ypač gausu paukščių.
Vengrijoje gyvena arti 10 mln. gyventojų. Valstybė yra beveik absoliučiai vienatautė. Vengriškai kalbančių žmonių procentas beveik siekia 100 proc. Populiariausios užsienio kalbos, kuriomis galima susikalbėti Vengrijoje yra vokiečių ir anglų kalbos (~ 25 proc. visų žmonių). Vengrai yra pakankamai tikinti tauta, kurioje beveik 80 proc. žmonių yra krikščionys. Tik 14 proc. šalies gyventojų yra netikintys, o didžioji dalis tikinčiųjų yra Romos katalikai.
Atvykstantieji žavisi Budapešto architektūra, Parlamento rūmais, keliauja pasigrožėti Dunojaus upės vaizdiniais, paragauti vengriško maisto bei vynų tradicijos.
Papildoma informacija:
Prezidentas: Janos Ader;
Valstybės valdymo forma: Parlamentinė respublika;
Valiuta: Forintas (1 Eur ~ 317,38 HUF);
Papildoma informacija keliaujantiems:
Pietūs dviems - 1700 HUF;
Alaus bokalas - 400-450 HUF;
Kava/arbata - 350-400 HUF.