Kroatija

Kroatija

Dabar Kroatija ypač jaunimo tarpe yra žinoma dėl vieno kiek keisto, bet labai įdomaus dalyko - serialo "Sostų karai". Mat viename iš garsiausių Kroatijos miestų Dubrovnike buvo filmuojama viena iš pagrindinių serialo veiksmo vietų - Karalių uostas. Tačiau tai tik fikcija, fantazinis aspektas užbūręs magijos, viduramžių ir drakonų gerbėjus... Kroatija gali pasididžiuoti kur kas didingesniais ir įspūdingesniais dalykais!

Šalis yra Centrinės Europos ir Balkanų regiono kryžkelėje. Pietuose rybojasi su Adrijos jūra, Rytuose su Bosnija ir Hercogovina bei Juodkalnija, Šiaurėje su Slovėnija ir Vengrija. Šalis yra jūrinė valstybė turinti didžiulį 1800 km jūros pakrantės ruožą. Tačiau pati valstybė nėra didelė pagal plotą, vos 55 500 Km 2. Tai net dešimčia tūkstnačių kvadratinių kilometrų mažesnė šalis nei Lietuva. Tačiau gyventojų skaičiumi lenkianti mus bene dvigubai ( 4,2 mln. gyventojų). Šiuo metu Kroatija yra išskirtinė ir tuo, kad tai yra jauniausia ir tuo pačiu naujausia Europos sąjungos narė, kuria tapo 2013 m. Būtent šis įvykis pagrindė kroatijos vakarietiškumą ir norą prisijungti prie Europos vienijimosi planų.

Šiek tiek apie Kroatijos istoriją: Kroatijos geografinė padėtis lėmė, kad šalis ir čia gyvenę žmonės visuomet turėjo būti tam tikra prasme įvykių susidūrimų sukūryje. III a. ji buvo susidūrimų viduryje tarp Rytų ir Vakarų Romos imperijos, vėliau ankstyvaisiais viduramžiais tarp Karolingų imperijos ir Bizantijos. Viduramžiams įsivažiuojant Kroatijos teritorijoje nusistovėję slavai sukūrė dvi kunigaikštystes - Panonijos ir pajūrio Kroatijos.  Šiuo laikotarpiu IX - X a. didžioji dalis kroatų ja buvo priėmę krikščionybę. Būtent šituo laikotarpiu prasideda pirmieji rašytiniai šaltiniai apie kroatų žemes. X a. įkuriama Kroatijos karalystė. pirmasis karalius iki šiolei labai svarbus istorinėje kroatų atmintyje. XII a. įvyksta svarbus Kroatijos ir Vengrijos susijungimas - personalinė Unija. Kroatai pripažįsta Vengrijos karalių ir savuoju karaliumi ir šalys tampa kaip viena. Šis laikotarpis tęsėsi iki pat XX a. kuomet Kroatija paskelbia nepriklausomybė. Žinoma, tuo ilguoju periodu per gerus 800 metų, Kroatijoje buvo daug vidinių vaidų su karaliumi ir didžiosiomis giminėmis. Vėliau Vengrijai XVI a. pralaimėjus Osmanams ir daliai teritorijos patekus į Habsburgų imperijos dalimi, Kroatija taip pat patenka į šią įtakų sferą. XIX a. kroatai neturėjo didelių nacionalinių judėjimų, tačiau tam tikras atsakas buvo vykdytas dėl šalyje pradėtos germanizacijos (iš Austrijos pusės)ir madjarizacijos (iš Vengrijos pusės).XX a. pradžioje prasidėjo aktyvus "jugoslavizmas", kuris buvo kaip idėja sujungti visus pietų slavus. Po Pirmojo pasaulinio karo įvyko tam tikri persitvarkymai ir galiausiai Slovėnų, serbų ir kroatų tautos sudarė jungtinę Jugoslavijos karalystę. Visgi kroatai greitai nusivylė šiuo sprendimu, nes šalyje tarpukario metu buvo akivaizdi didžiaserbystė ideologija ir kroatai visuomet jautėsi nuskriausti.Antrojo pasaulinio karo metais Kroatijoje buvo įvesta fašistinė diktatūra ir vykdytas rasinis skirstymas.1945 m. karui pasibaigus susikūrė antroji Jugoslavijos valstybė, kurios vadovu paskirtas Josipas Broz Titas, garsusis Jugoslavijos komunistų lyderis iki pat 1980 m.  Kroatai nepriklausomybę nuo Jugoslavijos paskelbė 1991 m. Visgi poto Kroatiją kaip ir kitas Balkanų teritorijas pradėjo drebinti karai. Jiems pasibaigus Kroatija pradėjo sparčią stabilizaciją ir siekė tapti ekonomiškai stipria ir patrauklia šalimi. Dabar Kroatija yra respublika, su Kroatijos parlamentu, kurį sudaro 160 asmenų. 

Šiek tiek apie Kroatijos gamtą ir geografiją: Kroatijos kraštovaizdis yra unikalus ir permainingas. Nors šalis yra pakankamai nedidelė, joje išskiriamos net trys klimato juostos, jūrinė, kalninė ir žemyninė. Adrijos jūra priklausydama Viduržemio jūros baseinui Dinarų salose bei pakrantės ruože sukuria nuostabų ir poilsiautojams mėgiamą nuostabų vasarišką orą. Vasaromis čia vidutiniškai būna apie 30 laipsnių, o naktimis išsilaiko apie 22 laipsnius šilumos. Žemininiam klimatui, kurio teritorijoje yra įsikūręs Krotijos sostinė Zagrebas būdingesnis didžiulis kritulių ir temperatūros šuolis. Vasaros metu čia daugiau liūčių, nors dienos karštos, bet naktys šaltos. Slavonijos teritorijoje (Rytinėje Kroatijoje) yra labai daug upių. Didžiausia jų yra Sava (562 km). Kroatijoje ir ežerų yra daugybė. Didžiausi iš jų: Kopačevsko ežeras, Lokvarsko ežeras, Plitvička, Krušičko ežeras, Vransko ežeras, Peručko ežeras. Prieš tai buvo minėta, kad Kroatija džiaugiasi savo jūros krantine. Įstabu, kad ji turi išskirtinį dalmatiškąjį krantą (pasižymintį ilgomis, dėl lėdynų susidariusiomis salomis ir pusiasaliais).Didžiausia sala yra Krkas (410 Km2). Kur upių slėniuose ir kitose dregnesnėse teritorija yra derlinga, yra auginami abrikosai, vynuogės, slyvos. Kroatai labai didžiuojasi savo gamta ir tai tik dar labiau skatina turistus atvykti ir grožėtis šios šalies kraštovaizdžiu.

Kultūriniai ir turistiniai ypatumai susideda iš visų šių nuostabių istorinių ir gamtinių. Visgi dar verta paminėti, kad yra išskirtinių vietų, kurios ypač garsina šią šalį. Du meistas, Dubrovnikas ir Splicas yra įrašyti į UNESCO kultūros paveldo sąrašą ir yra laikomi Adrijos jūros miestais stebuklais. Net šeši pasaulio paveldo objektai ir aštuoni nacionaliniai parkai liudija, kad Kroatija turi milžinišką kultūros lobyną. Kroatijos kultūrinis turtas atsispindi kartais gana neramioje šalies istorijoje − pirmiausia ji buvo Romos imperijos dalis, po to − Austrijos−Vengrijos ir Osmanų imperijų pasienio regionas. Kita paveldo rūšis - vynininkystė ir kiti saldieji alkoholiniai gėrimai gaminami iš vynuogių, slyvų ir abrikosų. Kroatų virtuvė yra tam tikra sintezė tarp vengriškų ir slaviškų patiekalų. Tarp populiarių rūkytų mėsų, avies sūrio, populiarūs patiekala susideda ir iš jūros gėrybių - kalmarų, krevečių, omarų. Kalbiniu požiūriu kroatai yra vienakalbė tauta. Net 97 proc. žmonių kalba kroatiškai. Tačiau turistus stebina kroatų gebėjimas puikiai susikalbėti angliškai, itališkai bei vokiškai.

Tam tikri papildomi faktai:
Sostinė - Zagrebas;
Prezidentas - Kolinda Grabar-Kitarović;
Valstybės himnas - "Lijepa naša domovino" (liet. Mūsų nuostabi tėvynė";
Valstybės valdymo forma - prezidentinė respublika.

Papildoma informacija: 
Kroatijos valiuta - Kroatijos kuna ( 1 EUR ~ 7,45 HRK);
Pietūs Kroatijoje - 50 HRK/asm.
Kavos/ arbatos puodelis - 11 HRK.
Alaus bokalas - 15 HRK.
Vidutinės klasės vyno butelis - 40 Eur.