Italija

Italija

Turbūt nėra žmogaus, kuris pasakytų, kad jis nežino Italijos. Tai šalis, kuri yra tikras kultūros, istorijos gamtos stebuklų lobynas. Šalis turėjusi nepakartojamo įdomumo istoriją su pakilimais ir nuosmūkiais, tačiau visa tai išlieka visų žmonių bene labiausiai pamėgta šalimi. Italijoje yra beveik 60 mln. gyventojų, kurie yra išsiskirstę įvairiais regionais pačioje Italijoje ir kaip niekur kitus turi išskirtinę savitą būtent tam regionui būdingą kultūrinį ir istorinį identitetą. Milaniečiai niekada nesakys, kad jie yra tokie patys italai, kaip romiečiai ar neapoliečiai.

Trumpai apie šalies istoriją: Apeninų pusiasalis buvo apgyvendintas labai senai. Dėl pakankamai gero klimato pirmieji gyvnetojai į šios šalies teritoriją atsikėlė dar 50 tūkstančių pr. Kr. Tai buvo neandartaliečių bendruomenės, na o pirmieji sėslūs gyventojai etruskai čia pradėjo įsikurti maždaug Antikos laikais. Pradžioje tai buvo Italikų gentys, o vėliau vadinamoji etruskų civilizacija, kuri turėjo didžiulę įtaką vėliau čia įsikūrusiai Romos respublikai. Antikinė Romėnų civilizacija iki šiol yra vienas populiariausių istorinių laikotarpių - tirinėjamas istorikų, pamėgtas populiariojoje kultūroje (filmuose, kompiuteriniuose žaidimuose, knygose), dominantis žmones laisvalaikiu. Antikinės Romos laikotarpis yra dalinamas į tris dalis: Romos karalystė, Romos respublika bei Romos imperija. Patys populiariausi vaizdiniai yra išlikę iš Romos respublikos laikotarpio, kuriame pagrindinį vaidmenį vaidino Romos senatas ir žlugimo išvakarėse iškilęs garsiausias visų laikų romėnas Gajus Julijus Cezaris. Romos imperijos laikotarpis taip pat yra puikiai žinomas. Svarbiausią vaidemį šiame laikotarpyje suvaidinimo Augustas Oktavianas - pirmasis Romos imperatorius, kuris pradėjo iš Cezario kildinamų imperatorių epopėją bei taip pat Romos teritorinį plėtimą maksimaliai kiek būtų galima įsivaizduoti. Senovės Romos imperijos laikotarpis sietinas su didžiuliais užkariavimais, provincijų kūrimų Vakarų ir Centrinėje Europoje, Antikinės Romos kultūros plėtojimu visose savo užimtose teritorijose bei išskirtinės socialinės sistemos sukūrimu. Tarp gerųjų imperatorių, tokių kaip Augustas Oktavianas, Trajanas, Markas Aurelijus, buvo ir tokių, kurie garsėjo vien blogais dalykais. Tarp jų galėtume išskirti Neroną, kuris savo beprotiškų užgaidų metu sudegino Romos miestą, kurį vėliau turėjo atstatinėti po jo buvę imperatoriai. Taip pat ir Kaligula, pagarsėjęs žiaurumu ir absurdiškais sprendimais, kaip senatoriaus pareigų paskelbimą arkliui. Senovės Romos imperijos žlūgimas V a. kuomet ją galutinai nukariavo germanų barbarų gentys, yra siejamas su Antikos epochos pabaiga ir viduramžių pradžia. Štai kas dedasi Italijoje po Senovės Romos žlugimo, žmonių tarpe yra tarsi mažiau žinoma. Italijos žemes pradėję valdyti ir su senovės romėnais asimiliaviasi barbarai pradeda kurti mažas karalystes, kunigaikštystes, miestus-respublikas visame Apeninų pusiasalyje. Viduramžių laikotarpyje šios mažos karalystės, miestai respublikos sužibi savo verslumu ir pirklių meistryste. Per Italiją vyksta daugybė prekybos tarp egzotiškų kraštų ir visos Europos. Tai yra labai produktyvus ir klestintis laikotarpis Italijos istorijoje būtent iš komercinės merkantilistinės pusės. Šiuo metu ypač iškyla tokie miestai kaip Venecija, Genuja, Neapolis ir kiti. Reikia neužmiršti, kad viduramžių laikotarpyje būtent Italijoje kuriasi pirmieji universitetai, tokie kaip Bolonijos, šiose žemėsi labai greit išplinta ir yra puoselėjami viduramžiniai architektūros stiliai Gotika ir Romanika. Italijos žemės viduramžių metu visgi patyrė ir vieną didžiulę nesekmę - Juodosios mirties baisumus. Būtent dėl prekybos su Azija pirkliai čia atvežė maro užkratą, kuris žaibišku greičiu išplito per visą Italiją, o vėliau ir beveik visoje Europoje. Juodosios mirties protrūkis buvo tik pirmasis atvėjis maro epidemijų laiku nuo viduramžių, kurių vėliau pasikartodavo iki pat XIX a. kol buvo išrasta vakcina. Pasibaigus viduramžiams Italija viena iš pirmųjų pajuto norą grįžti prie Antikos, mokslo ir kultūros išaukštinimo ir suvokimo, jog žmogus yra pasaulio centre! Išaušusi Renesanso epocha suklestėjo Italijos miestuose. Čia išaugo garsiausi Italijos mokslininkai ir menininkai: Leonardo da Vinci, Rafaelis, Mikelandželas, Donatelas, Galileo Galilėjus ir daugybė kitų. Čia atsirado nuostabiausi renesansiniai architektūriniai šedevrai kaip A. Paladio išpuoštas Vičenzos miestas, Vatikano Šv. Petro Bazilikos projektas ir t.t. Italija dar viduramžių pabaigoje, Renesanso pradžioje pradėjo dar sparčiau keliauti ir stengėsi neatsilikti nuo iškilusios Portugalijos bei Ispanijos. XVI a. pab. Italijos miestai pajuto, kad Europa pradeda labai greitai judėti į priekį ir prasidėjo stagnacijos laikotarpis. Nepaisant kad menas, architektūra ir visi kiti kultūriniai aspektai Italijoje plėtojosi puikiai, finansiškai ir karybos atžvilgiu šalies miestai ir karalystės tapo silpnos. Nuo XVI a. ir XVII a. Italijos žemės tapo priklausomos nuo Ispanijos ir Habsburgų imperijos. Kadangi Ispanijoje valdžioje buvo įsitivrtinę Habsburgai, tai galime sakyti kad būtent ši giminė ir buvo ta, kuri toliau kontroliavo visą Italiją. XIX a. pradžioje Italija tapo Napoleono Bonaparto įtakų sferoje. Milane iki šiolei stovi viena įspūdingiausių Triumfo arkų iš Napoleono epochos. Vėliau, po Vienos kongreso Habsburgai vėl grįžo į Italiją, tačiau XIX a. romantizmo ir nacionalizmo idėjos pradėjo skatinti italus vienytis ir priešintis svetimųjų valdžiai. 1870 metais vedama Džiuzepės Garibaldžio ir Kamilo Kavuro Italija išsilaisvina ir susivienija į bendrą karalystę. Faktinė karaliaus valdžia tikrai nebuvo didžiulė, tačiau monarchinis statusas išliko iki pat tarpukario laikotaprio, kuomet į valdžią įsiskverbė fašistai. Suvienytoji Italija nebuvo stipri šali, kai buvo tikėtasi. Jai labai pakenkė Pirmasis Pasaulinis karas, kurio metu Italija nors ir pakeitė puses ir karo eigoje prisijungė prie laimėjusiųjų, šalis vistiek turėjo atsakyti Paryžiaus taikos konferencijoje. Tarpukario metu Italijai sunkiai sekėsi tvarkytis su ekonominėmis problemomis. Būtent dėl šios priežasties į valdžią įmituojant perversmą atėjo Benito Musolinis. Benito Musolinio fašistinė diktatūra (1922–1943) užgrobė Etiopiją (1935–1936) ir Albaniją (1939). Sudariusi keisto pobūdžio sąjungą su Vokietija ir Japonija, 1940 m. Italija įstojo į Antrąjį pasaulinį karą ir jį pralaimėjo. 1945 m. pasipriešinimo judėjimo ir anglų bei amerikiečių pajėgų Italija buvo išlaisvinta. 1946 m. referendumas dėl monarchijos pasibaigė Italijos respublikos paskelbimu ir naujos konstitucijos priėmimu 1948 m. sausio 1 d. Karališkosios šeimos nariai buvo išsiųsti į tremtį, dėl jų ryšių su fašistiniu režimu ir grįžti į šalį jiems leista tik 2002 m. Dabar Italija yra laikoma vakarietiška šalis kur buvo prie ES ir NATO šalių steigėjų. Ekonomiškai turinti tam tikrų problemų, tačiau sugebanti jas spresti ir išlikti patrauklia, gražia ir piliečių mylima šalimi iki pat dabar.

Trumpai apie geografiją ir gamtą: Daug žmonių juokauja, kad Italija yra Europos batas. Mat jos  gamtinės ribos tai labai primena. Italija yra jūrinė šalis, kuria iš visų pusių išskyrus šiaurę supa Viduržemio jūrai priklausančios mažesnės jūros: Ligūrijos, Tirėnų. Jonijos ir Adrijos jūros. Šiaurėje Italiją nuo visos Europos atskiria Alpės. Būtent dėl šios priežasties gamtiniu požiūriu nuo Šiaurės į Pietus Italijoje gamta skiriasi bene kardinaliai! Šiaurėje kur yra Lombardija, gamta yra labiau primenantis Austriją, kur Alpių snieguotos viršukalnės rėžia dangų, o sakykime Kampanijos regionas atrodo tarsi aplinkui būtų šiaurės Afrikos tropiniai vaizdai su palmėmis ir sausringomis uolomis. Nepaisant to, kad Italija yra apsupta jūromis, vidinių vandenų Italijoje nėra labai daug. Didžiausios upės yra Po, Tibras, Arnas, Adidžė. Didžiausias ežeras, prie kurio stovint atrodys, jog esate prie jūros, yra Garda. Italijoje yra ugnikalnių. Žymiausi yra Neapolyje esantis Vezuvijus, aktyvus Etnos ugnikalnis bei Strombolis. Italijai taip pat priklauso vulkaninė sala Vulkano. Kalbant apie salas verta paminėti, kad išviso Italija turi net 450 salų. Iš jų didžiausios yra Sicilija ir Sardinija. Turistų pamėgta yra Kapri sala. Augalijos atžvilgiu Italijai būdingiausi medžiai yra  ąžuolas, bukas, kaštonas, europinis maumedis, itališkasis kiparisas, itališkoji pušis (pinija). Gyvūnija: žvyrė, gemzė, stirna.

Kalbant apie Italijos demografiją ir bendrą visuomenės situaciją, pirmiausia verta paminėti, kad Italija yra šalis turinti griežtą regioninį susiskirstymą. Jis yra paremntas tiek istoriniais, tiek kultūriniais bei ekonominiais sumetimais. Viso administracinių regionų yra 20. Kiekvienas regionas turi savo sostinę. Garsiausi regionai yra Lombardija (sostinė Milanas), Venetas (Sostinė Venecija), Toskana (Sostinė Florencija), Lacijus (Sostinė Roma), Emilija Romana (Sostinė Bolonija), Sicilija (Sostinė Palermas), Kampanija (Sostinė Neapolis). Ekonomiškai stipriausias regionas yra Lombardija. Milanas yra laikomas kaip stipriausias industrinis miestas visoje Italijoje, taip pat turintis antrą didžiausią apgyvendinimą visoje Italijoje (apie 1 mln. gyventojų). Daugiausia žmonių turintis miestas yra Roma (beveik 3 mln. gyventojų). Italija yra viena iš nedaugėlio šalių, kurios teritorijoje yra įsikūrusios net dvi mažiausios pasaulyje valstybės - San Marinas ir Vatikanas. Vatikanas yra popiežiaus valstybė, kuri yra įsikūrusi pačiame Romos mieste. Įdomu, tačiau šiai valstybei įsikurti leido ne kas kitas o pats Benito Musolini. Italijoje yra viena ilgiausių gyvenimo trukmių pasaulyje - vidutiniškai 80,2 metų. Gyventojai kalba įvairiais italų kalbos dialektais ir mažumų kalbomis. Šalia italų kalbos atskiruose regionuose oficialiomis kalbomis laikomos vokiečių, prancūzų, ladinų ir slovėnų kalbos. Be to, dar keletas mažumų kalbų turi specialų statusą (pagal Konstituciją ir jos nuostatas tikslinantį 1999 m. įstatymą): albanų, katalonų, graikų, kroatų, provansalų, poksitanų ir sardų. Kadangi valstybė turi ypač artimą santikį su katalikybę, tai net virš 90 proc. iš kurių bene maksimalus procentas yra Romos katalikai.

Turistiniu aspektu Italija yra viena populiariausių destinacijų visame pasaulyje. Romą, Florenciją, Veneciją kas met aplanko milijonai žmonių, o ir visos kitos Italijos teritorijos kas met tampa vis populiaresnės. Dėl nenukentėjusios architektūros per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinį karą kiekvienas miestas ir miestelis yra išlaikęs kultūrinio paveldo vietų, objektų, nepaliestų senamiesčių. Mėgstantys kitokias turizmo formas Milanas yra viena iš tinkamiausių vietų apsipirkti, susipažinti su naujausiomis madomis ir tendencijomis. Norintiems pailsėti prie jūros Sicilija, Kapri ir bene visos pakrantės teritorijos yra vienos patraukliausių vietų visame pasaulyje, kuriose suderinama ir egzotiška atmosfera ir ramus poilsis be daugybės žmonių. Norintiems patirti unikalių miestų patirti yra vykstama į Veneciją ar Genują, kuriuose dar iki dabar jaučiami prekybos ir pirklių aukso amžiaus atmosferos. Na o tie, kuriems istorija ir kultūros istorija yra svarbiausia - Florencija, Roma ir Bolonija yra pirmi turistiniai "taikiniai". Nors verta paminėti, kad ir kur nuvyksite į Italiją sugebėsite suderinti visus šiuos aspektus ir pamatyti visas įmanomas turizmo formas!

Tam tikri papildomi faktai:
Sostinė - Roma;
Prezidentas - Sergio Mattarella;
Valstybės himnas - Il Canto degli Italiani;
Valstybės valdymo forma - Respublika.

Papildoma informacija: 
Italijos valiuta - Euras;
Pietūs Italijos - nuo 15 Eur/asm;
Kavos/ arbatos puodelis - 1,4 Eur;
Alaus bokalas - 4 Eur;
Vietinio vyno butelis  - 5 Eur.