Juodkalnija

Viena jauniausių Europos šalių, kuri savo nepriklausomybė nuo Serbijos referendumu 2006 metais. Ši jaunutė ir plotu nedidelė valstybė (~ 14 026 km²) kaip įmanydama stengiasi pasiekti kokybiškus ir puikius rezultatus ir nepasiduoda kaimyninėms šalims savo konkurencingumu. Šalyje gyvena vos 600 000 su trupučiu gyventojų, tačiau kas metai, ypač vasaros sezonu, šalyje pradeda šurmuliuoti bene dvigubai tiek turistų! Ši šalis turistų tarpe garsėja dviem dalykais - nuostabia gamta pritaikyta poilsiniam turizmui prie Adrijos jūros bei ypač mažomis kainomis. Mažas kainas sąlygoja ir lengvas būdas pajusti kainu mažumą dėl šalyje esančios oficialios valiutos euro. Atvykęs italas, prancūzas, ispanas ar tas pats lietuvaitis lengvai galės palyginti kainas su savo šalyje esančiomis, galvoje nekonvertuojant vienos valiutos į kitą. Įdomu, tačiau Juodkalnija nepriklauso Euro zonai, tačiau štai naudoja šią valiutą. Galime pastebėti, kad toks pasirinkimas rodo norą integracijai į Vakarų pasaulį. Tokie aspektai liudija ir norą plėtoti su užsieniu susijusias sritis, tarp kurių yra ir atvykstamasis turizmas. Na, o konkrečiau kodėl Juodkalnija tampa nuostabiu turistų traukos židiniu lemia įvairūs šios šalies įpatumai.

Trumpai apie Juodkalnijos istoriją: Nuo I tūkst. pr. Kr dabartinės Juodkalnijos teritorije gyveno Ilyrų gentys, kurios dar Antikos laikais sudarė vieną iš dviejų didžiausių Ilyrų karalysčių - Ardiajų. Vėliau ji buvo nukariauta romėnų ir tapo Romos imperijos provincija. Ankstyvaisiais viduramžiais čia atsikraustę vakarų slavai pradėjo kurti savo kultūrą ir regionas tapo žinomas kaip Duklja. Čia, kaip ir kituose vakarų balkanuose įsitvirtino serbų protėviai. Iki brandžiųjų viduramžių laikotarpio šios teritorijos ne kartą keitė savo priklausomybę. Ją valdė Serbija, Bulgarijos imperija, Bizantijos imperija. Šios šalies viduramžių laikotarpiui garsiausia giminė yra Vlastimirovičiai, kurie patys ir jų atšakos valdė Juodkalnijos žemes ilgus amžius. Nuo XII iki XIV a. šios buvusios Dukljos žemės atiteko susikūrusiai Serbijos imperijai. Tačiau kaip įprasta imperijų istorijoje, ilgai jos nesugeba išsilaikyti. XIV a. susikuria pradžioje priklausoma, vėliau visiškai niekam nepavaldi Zetos kunigaikštystė, kuri vėliau tampa Juodkalnijos nacionalinio atgymimo vienu iš simbolių ir jų atskirumo nuo Serbijos aspektu. Būtent jų laikotarpiu iškyla pavadinimas Montenegro. Tačiau nuo XV a. pabaigos į Europą pradėjo labai stipriai skverbitis Osmanų imperija, nugalėjusi Bizantiją. Juodkalnija aktyviai priešinosi atvykstantiems, tačiau XVI a. pradžioje buvo pajungta kaip Osmanų valdomas administracinis vienetas - sandžakas. Buvęs Juodkalnijos valdovas-kunigaikštis pabėgo į Veneciją, o kraštą paliko valdyti stačiatikių vyskupui. Osmanai su vyskupo sudaryta krašto valdžia sutarė pakankamai gerai, todėl nepaisant to, kad kraštas liko priklausomas Osmanų imperijai, visgi vyskupai turėjo didžiulę valdymo autonomiją. TOks atvėjis buvo vienintelis visuose balkanuose! Tokia situacija išsilaikė iki pat XIX a. Vėliau, Juodkalnijos galia pradėjo labai augti ir XIX a. antroje pusėje ji sugebėjo ne kartą pasipriešinti turkams ir Berlyno kongrese Juodkalnijos kunigaikštystei buvo suteiktas nepriklausomybės statusas nuo turkų imperijos. Šalis modernėjo ir plėtėsi. Visgi XX a. ir Pirmasis Pasaulinis karas sujaukė visus Juodkalnijos planus. Auistrijos - Vengrijos imperija okupavo valstybę, o po karo nors ir išlaisvinta sąjunginikų armijos ji buvo ne savo noru su labai keista "pasiūlymo" forma buvo inkorporuota į naują Jugoslavijos karalystę.Pirmosios Jugoslavijos laikais Juodkalnijos kraštas gavo administracinį Zetos banovino statusą, jai buvo grąžintas ilgai Venecijos miesto respublikai priklausęs Kotoro meistas. Visgi juodkalniečiai smarkiai priešinosi visam šiam valstybiam dariniui. Ypač dėl didžiaserbiškos ideologijos primetinėjimo. Didžiulis juodkalniečių nepasitenkinimas serbų politika Antrojo Pasaulinio karo metais paskatino Juodkalniją prisijungti prie fašistinės Italijos ir jos itakų zonoje sukurti Fašistinę Juodkalnijos valstybę. Po karo čia kaip ir kitose buvusios Jugoslavijos antrosios valstybės teritorijose įvestas socializmas. Kadangi antroji Jugoslavija buvo federacinė šalis, Juodkalnija įgavo respublikos (inkorporuotos) statusą. Po 1992 m.Jugoslavijos skylimo Juodkalnija buvo vienintelė valstybė su serbija, kurios liko susijungusios. Iki 2006 m. valstybė sudaryta iš Serbijos ir Juodkalnijos taip ir vadinosi - Serbija ir Juodkalnija. Tačiau tarp šių šalių viduje pastoviai tvyrojo nesantaika, kuri buvo priežastis, kuomet 2006 m. birželio 3 d. įvyko nepriklausomos Juodkalnijos paskelbimas ir atsiskyrimas nuo Serbijos. 

Apie Juodkalnijos gamtą: Juodkalnija ribojasi su Kroatija, Serbija, Bosnija ir Hercegovina, Kosovu, Albanija bei Adrijos jūra. Neveltui Juodkalnijos pavadinime yra minimi kalnai. Šios šalies paviršius labai kalvotas, čia driekiasi Dinarų kalnynas. Vienintelė 6 km teritorija pakrantėje yra laikoma žemumų teritorija. Juodkalnija besiribodama su Adrijos jūra, šalis turi 293,5 km nuostabų pajūrio ruožą.  Jūros pakrantės garsiausia ir įspūdingiausia vieta yra Kotoro įlanka, kuri yra pamėgta turistų. Grįžtant prie kalnų verta paminėti, jog aukščiausia viršukalnė - Zla Kolata yra ~ 2534 m aukščio ir yra 20 pagal aukštį Europos viršukalnė. Dalinai kalnų grožį kuria jas nuo senai raižančios upės ir upokšniai. Čia susidarę gilūs kanjonai, kurių garsiausias yra Taros upės kanjonas. Kita didžiulė upė yr Drina. Kitas pitoreskiškas kraštovaizdžio formuotojas yra Skadaro ežeras. Pačiam Juodkalnijos klimatui būdingas jūrinis subtopikų drėgnumas ir šiluma žiemų metu, o vasaromis karštis ir sausumas. Šalis labai miškinga, pasižymi didele augalijos įvairove. Miškai dengia apie trečdalį šalies ploto ir išlikę daugiausia kalnuose. Medžiai pasididžiavimas: skroblai, bukai, kaštonai, ąžuolai, aukštikalnėse – pušys, eglės, kėniai.

Turistai atvykę į šią šalį gali užsiimti poilsiniu turizmu prie Adrijos jūros, kuris dar nuo Jugoslavijos laikų yra pakankamai išplėtotas. Tačiau gamtos ir geografijos megėjai atranda šį kraštą kaip labai dominantį.Specialūs turai po Juodkalnijos kalnus, upių kanjonais plaukiama plaustais arba keliaujama miškų takais. Visgi ir kultūros istorijos mylėtojai čia gali atrasti įdomių dalykų, kaip mažų viduramžinių pajūrio meistelių su senomis bizantinės architektūros detalėmis. Pasaulyje šios pažintinės-poilsinės Juodkalnijos siūlomos paslaugos ne kartą yra paminėtos kaip vienos iš patraukliausių turistams. 

Demografiškai žvelgiant, šalyje daugiausia gyvena serbų ir juodkalniečių, o etninės mažumos priklauso bosniams, kroatams ir albanams. Religiniu požiūriu šalis yra stačiatikiška. Valstybinė kalba yra juodkalniečių, nors pagal serbus, tai yra tik serbų kalbos atšaka su labai nedideliais dialektiniais aspektais.

Tam tikri papildomi faktai:
Juodkalnijos valiuta - Euras;
Juodkalnijos valstybės valdymo forma - unitarinė konstitucinė parlamentinė respublika.
Juodkalnijos federacijos prezidentas - Milo dukanovič
Sostinė - Podgorica.

Papildoma informacija:
Pietūs Juodkalnijoje kainuoja: 5 Eur.
Alaus bokalas Juodkalnijoje: 2 Eur.
Kavos/arbatos Juodkalnijoje: 1,4 Eur.