Čekijos istorija prasidėjo nuo 2600m pr. Kr. kuomet į šios valstybės teritoriją atsikraustė pirmieji gyventojai. Įdomu, tačiau pirmiausia čia apsigyveno keltai, o tik nuo VI a. buvo įkurtos slaviškos Moravijos ir Bohemijos karalystės. Iki IX a. buvo iškilusi Pšemislų valdoma Didžiosios Moravijos karalystė. Vėliau iki pat Pirmojo Pasaulinio karo šioje teritorijoje egzistavo Bohemijos karalystės valstybinis vienetas, kuris laiko bėgyje tapo priklausomas nuo Habsburgų valdomos Šventosios Romos imperijos. Šiuo laikotarpiu susiformavo nuostabi čekiška kultūra, buvo pastatyti gražiausi architektūriniai šedevrai bei įvyko svarbiausi Čekijos istorijos įvykiai - Husitų karai, Erezijų lavinos ir t.t. Po pirmojo pasaulinio karo čekai su slovakais nusprendė sudaryti bendrą valstybę Čekoslovakiją. Ši valstybė pasižymėjo labai kokybišku ir puikiu ekonominiu ir modernizaciniu progresu tarpukario pasaulyje. Ji buvo viena iš nedaugelio, kuri šiuo metu išlaikė demokratinį valstybės valdymą. Dažnai tai yra laikoma pirmojo Čekosovakijos prezidento Tomašo Mazariko nuopelnas. Antrasis pasaulinis karas čia prasidėjo greičiau nei kur kitus. Nacistinė Vokietija dar prieš Antrojo Pasaulinio karo pradžią pradėjo okupuoti Sudetų kraštą. Po karo Čekoslovkaija tapo Sovietinio bloko šalimi satelite. Čia įvyko vienas garsiausių pasipriešinimų Sovietiniam rėžimui visame Rytų bloke - 1968 m. įvykęs Prahos pavasaris. Po Sovietų sąjungos žlūgimo 1993 m. Čekija ir Slovakija nutarė pasukti skirtingais keliais ir taikiai išsiskyrė. Tokiu būdu dabar viduryje Europoje yra nuostabi, progresyvi ir vakarietiška Čekijos respublikos valstybė.
Čekija gali pasigirti ir savo nuostabia geografija ir gamta. Valstybė Šiaurėje ribojasi su Lenkija, Vakaruose su Vokietija, Pietuose su Slovakija ir Austrija. Nors valstybė neturi tiesioginio priėjimo prie jūros, bet jos teritorijoje teka vandeningos ir gražios upės: Elbė, Oderis, Vitava ir t.t. Didžiausią grožį Čekijai priduoda jos kalnų masyvai - Sudetai ir Karpatai. Garsiausi pavadinimai kalnų įeinančių į šias kalnų grandines būtų Lužicos, Elbės Smiltainio, Plechai. Didžiausia viršukalnė Snežka (~1603 m).
Demografiniais ypatumais Čekija pasižymi panašiai kaip ir kitos Vidurio ir Rytų Europos valstybės. Dabar gyventojų skaičius kiek mažėja, nes Čekijoje gimtamumas yra pakankamai mažas. Šiuo metu šalyje gyvena apie 10,5 mln. gyventojų. Valstybė yra stipriai vienatautė, virš 90 proc. šalies gyventojų yra čekai. Didžiausia tautinė mažuma yra slovakai ~ 2,8 proc. Seniau, tarpukario laikotarpiu Čekijoje gyveno daug vokiečių tautybės žmonių, tačiau 1946 po Antrojo pasaulinio karo čia buvo vykdoma vokiečių tautinės grupės žmonių išvarymas iš šalies, todėl dabar jų likę vos 0,8 proc. ir tai yra pasienio miestų gyventojai. Kalbiniu požiūriu Čekijoje 95 proc. gyventojų kalba čekų kalba. Tačiau, kai šalis yra vakarietiškai ir modernėjanti, čia lengvai galima susikalbėti angliškai, vokiškai ir rusiškai. Čekija yra viena mažiausiai religingų šalių visame pasaulyje. Net 60 proc. gyventojų yra ateistai, o tik 29 proc. yra katalikai. Tokia aplinkybė susiklostė dėl husitų laikotarpio, didelio skaičiaus erezijų ir sovietmečiu vykdytos ateizmo politikos.
Dabar Čekija yra išplėtojusi turizmo sritį ir kiekvienais metais čia atvyksta vis daugiau ir daugiau turistų. Didžiausias traukos centras išlieka PRaha. Nuostabaus grožio karalių meistas, "Auksinė Praha" žavi turistus viduramžių laikus menančius objektus - Karolio tiltą, Šv. Vito katedrą, Prahos pilį auksinę gatvelę ir kitą. Čia atvykstantys turistai gali pasižvalgyti po gotikinį į UNESCO kultūros paveldą įtrauktą senamiestį, užsukti į kavines paragauti skanių čekiškų valgių ir gėrimų. Kas met vis labiau ir labiau populiarėjantis tampa Karlovy Vary miestas. Tai kurortinis kalnų miestelis. Jis nuo seno garsėja kaip spa ir rebilitacijos centrų sostinė Čekijoje dėl savo mineralinių versmių, tačiau ir be to čia pilna baroko ir Klasicizmo stiliaus architektūrinių šedevrų. Visi ras kuo žavėtis!
Gamtinis turizmas Čekijoje taip pat populiarus. Kalnų takai, žygiai Čekijos lygumų platybėse, pasiplaukiojimai upėse... O visur galima prijungti kulinarijos aspektą. Čekijoje alaus tradicijos yra vienos ilgiausių visoje Europoje. Čia kas met vyksta Čekijos aulaus festivaliai, kurie ne ką prastesni nei Vokietijoje vykstantis Oktoberfestas. Čekai turistus visame pasaulyje stebina ir tuo, kad jie atgaivina istoriją ir kultūrą unikaliai. Kiekvienais metais čia rengiamos istorinės inscenizacijos, teatralizuotos ekskursijos. Pavyzdžiui netoli Brno kiekvienais metais yra atkuriamas Austerlico mūšis, kuriame dalyvauja virš 6000 persirengusių žmonių iš visos Europos. Stebėti inscenizacvijos atvyksta dar didesnės žmonių minios.
Tam tikros su Čekija susijosios svarbios detalės:
Čekijos valiuta - Čekijos krona (1 EUR - 25,5 CZK)
Čekijos kainos - Pietūs kainuoja apie 130 CZK, Alaus bokalas - 33 CZK, arbata/kava - 30/40 CZK.
Čekijos valstybės valdymo forma - respublika.
Čekijos prezidentas - Milošas Zemanas.