„Ar išdrįstumėte čiuožti 320 metrų ilgio tuneliu?“ – tokį pranešimą galima rasti didžiausio Lenkijoje vandens pramogų  parko tinklalapio įraše. Tokiais skambiais žodžiais prisistato didžiausias Vandens ir Pramogų parkas „Park of Poland“ įsikūręs kaimyninėje Lenkijoje, netoli Wręcza miesto.

Sunku patikėti, kad vos prieš kelerius metus „EC1“ buvo nebenaudojama ir nykstanti gamykla, stūksanti už nešvarios Fabrycznos traukinių stoties kaip bjaurusis ančiukas.

Jeigu dar nebuvote Gardine, nuvažiuokite. Bent vieną kartą apsilankykite mieste pilname Lietuvos istorijos, mieste, kuris turi ką parodyti ir kuo nustebinti.
Tik 170 km., nuo Vilniaus ir 35 km., nuo Lietuvos sienos. Kitas pasaulio pajautimas, kita valstybė. Šengeno erdvė lieka anapus.

Dėl šio krašto susirungė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Maskvos Kunigaikštystė. Livonijos ordinui atsidūrus tokioje pozicijoje teko rinktis vieną iš dviejų variantų: Tapti LDK sąjungininkę ir perduoti aukščiausią valdžią jai arba būti užimtai maskvėnų. Nepaisant ilgaamžiškų kovų ir nesantaikos, Livonijos ordinas nusprendė, kad tinkamesnis variantas būtų pasirinkti geriau pažystamus LDK valdovus.

Imbierinių sausainių kvapas turi magiškų galių. Klausiate kokių? Na, kuomet vaikštant Helsinkio gatvėmis akyse sužimba miesto pastatus puošiančių girliandų šviesa, Šiaurės vėjo atneštas tik-tik iškeptų sausainių kvapas užpildo mūsų vidų, ateina pati nuostabiausia emocija – jaukumas. Nesvarbu, kad lauke -20, o tu stovi prie nuo kraštų apledėjusios Suomijos sostinės uosto krantinės, tau yra šilta.
 

Neklausk esto kaip nuvažiuoti į Taliną, nes talinas tai nėra visa estija.

Kai iškrinta pirmas sniegas ir purus baltas sluoksnis padengia žemę, dažnas žmogus iš spintos išsitraukia apdulkėjusią dėžę, kurioje ramiai guli įvairiausio grožio Kalėdų eglutės papuošimai – blizgantys burbuliukai, spalvoti kankorėžiai, raityti saldainiai ir spindinčios girliandos…

Daug kartų teko girdėti, kad istorija yra tik pasakojimas apie praeitį, reikalaujantis pajungti vaizduotę šimtu procentų, vartyti senus archyvinius albumus ar vaikščioti po muziejus norint susidaryti nors šiokį tokį vaizdą apie tai,  kas įvyko kažkada senai senai. Žodžiu, pastangų įdėti reikia tikrai nemažai. Istorinis paveldas pats sunkiai prabyla, tam reikia gero bagažo žinių, o ir tai ne visada sužadina tą istorinio trilerio jausmą. Galbūt dėl šios priežasties kartais istorija mus nuliūdina, nes paprasčiausiai pasidaro... na, ne tokia patraukli.