Kultūrinis paveldas vėl groja pergalės maršus

Daug kartų teko girdėti, kad istorija yra tik pasakojimas apie praeitį, reikalaujantis pajungti vaizduotę šimtu procentų, vartyti senus archyvinius albumus ar vaikščioti po muziejus norint susidaryti nors šiokį tokį vaizdą apie tai,  kas įvyko kažkada senai senai. Žodžiu, pastangų įdėti reikia tikrai nemažai. Istorinis paveldas pats sunkiai prabyla, tam reikia gero bagažo žinių, o ir tai ne visada sužadina tą istorinio trilerio jausmą. Galbūt dėl šios priežasties kartais istorija mus nuliūdina, nes paprasčiausiai pasidaro... na, ne tokia patraukli.

Tačiau, šitome istorijos ir paveldo apsunkintoje erdvėje atsirado puiki išeitis, kuri neapkrauna mūsų galvų pertekline informacija ir leidžia įsilieti į istoriją ir kultūrą kur kas labiau nei galėtume pagalvoti. Turizmo sferoje kuo toliau tuo labiau populiarėja teatralizuotos ekskursijos, istorijos inscenizacijos.

Per visą Europą kaip Mocarto muzika nuaidi tokie renginiai kaip Austerlico mūšio inscenizacija prie Brno Čekijoje, kurioje vaidina virš 6000 žmonių, Žalgirio mūšio inscenizacija, sužadinanti kiekvienam lietuviui patriotinius jausmus ir norą atsiversti kokią istorinę knygą ir vėl išgyventi viduramžius šaltą rudens vakarą. Ne kartą teko susimąstyti – ką reiškia kokiam nors programuotojui, nekilnojamo turto agentui, stambios įmonės vadovui imti ir vieną dieną užsiklijuoti ilgus ūsus, apsirengti mėlyną prancūzų karabinieriaus uniformą, pasiimti į rankas muškietą ir karo šūkių chaose bėgti link priešų bataliono. Istorija įgauna emociją, kultūrinis paveldas vėl groja pergalės maršus.

Vieniems smagu įsilieti inscenizuojant, o kitiems smagu savomis akimis tai stebėti. Šiandien ir Kivedos komanda norėdama, kad kiekvienas rastų kažką įdomaus siūlo ir tokias išvykas, kurias drįsčiau pavadinti „susitikimu prie kavos su istorija“.