Paklausus šio klausimo, Estijos pilietis iš karto įniršta, ramus veidas persikreipia ir geriausiu atveju yra išspaudžiamas vienas ar du žodžiai nurodantys kryptį ar atstumą. Mat Estija nėra vien tik Talinas.
Tai ir kiti miestai kaip Narva, Tartu, Parnu ar nuostabios Estijos gamtos grožybės. Ir net jei keliautumėt link Talino, nuo pagrindinio kelio nusuktumėt vos 35 km., yra galimybė užsukti į nuostabų paslaptingą kampelį, kuriame kultūra, istorija ir gamtos grožybės susijungia į vieną.
Keilos upės kriokliai yra magiška vieta, kuri puikiai tinka norintiems susipažinti su Estijos XIX a. istorija, dvarų kultūra ir tuo pačiu trečiu pagal dydį Estijos kriokliu (Est. Keila juga). Pagal savo stiprumą jis eina po Narvos ir Jegalos krioklių. Jo aukštis siekia apie 6 metrus, o plotis 60–70 m. Šioje vietoje krioklys susiformavo natūraliomis sąlygomis, o žmogus suvokęs šios vietos prasmę ir naudą pastatė vandens malūnus, kurie laiko eigoje keitėsi ir tobulėjo. Net ir atsiradus elektros energijai bei modernizacijai ši vieta išlaikė istorinį žavesį. Yra manoma, kad būtent prie šių krioklių esančiuose dvaro komplekso pastatuose pirmą kartą suskambėjo Carinės Rusijos imperijos nacionalinis himnas „Dieve saugok Carą“.
Daugybė tiltų, jungiančių Keilos upę, žavi atvykstančiuosius, suteikia jiems galimybę pasivaikščioti, pajusti estiškąją ramybę ir nuostabią kultūrinę harmoniją. Mylintys gamtą, čia randa puikią vietą rytietiškų meditacijų atlikimui. Krioklių srovei nesant labai stipriai galima atsisėsti ant švelniai nuglūdintų uolų ir pasinerti į vilnijančią vandens srovę taip dar labiau susiliejant su gamta. Beja, Keilos kriokliai yra įtraukti į Estijos kultūros paveldo sąrašus.
Klausimas belieka kaip atvykti į šią vietą? Viskas yra labai paprasta. Jei jau aplankėte Taliną ir vykstate namų link, Lietuvos pusėn, užtenka pasukti į vakarus, pavažiuoti 411 keliu apie 35 kilometrus ir pasieksite šią vietą.
Jei vis tiek galvojate, kad galite pasiklysti, nurodomieji kelio ženklai jus lydės visos kelionės metu, primindami kiek liko iki galutinio tikslo. Važiuojant šiuo keliu, akys galės grožėtis nuostabiais Estijos miškų masyvais (Estijoje ir Latvijoje miškai sudaro pusę, o Lietuvoje trečdalį teritorijos). Kai jau pasieksite šią ramybės oazę ir pasigrožėsite neatrastu Estijos grožiu, siūlyčiau pavažiuoti dar keletą kilometrų ir pasiekti Baltijos jūros krantus.
Viskas yra paprasta ir žavu, tereikia kartais nepamiršti, kad Estija nėra vien Talinas.